BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nemunėlis, alus ir avinėlio karis

Visų pirma - apie alų. Jau minėjau apie lietuviško alaus parduotuvę, kur galima rasti keletą rūšių gyvo lietuviško alaus. Bet dar džiugesnė žinia - užsienietiško alaus parduotuvė su neregėto dydžio asortimentu. Apsilankiau ten šiandien, akys raibo nuo čekiško, vokiško, angliško, ispaniško ir t.t. alaus rūšių įvairovės. Maža to, bene 15 rūšių yra pilstomos iš statinės!
Skųstis dėl to, kad Vilniuje nebėra gero alaus, turėtų būti gėda.
Na o šios dienos įrašas skirtas žygiui baidare Nemunėlio upe.

Šis žygis įdomus tuo, kad vyko dar tuo metu, kai Lietuva nebuvo Šengeno erdvėje, o sienos su Latvija kirtimas buvo rimtas išbandymas. Prieš plaukiant turėjome gauti specialų leidimą iš pasieniečių. Laimei, Biržų užkardos pareigūnai maloniai sutiko padėti dviems vandeninikams, tad leidimą gavome be vargo. Užsipirkome atsargų ir leidomės kelionei iš Kvetkų link Nemunėlio Radviliškio.

Kelionė prasidėjo puikiais vaizdais, mišku ir…

tragiškai užžėlusia Nemunėlio vaga.

Plaukėme beveik tris paras, ir visą kelią keikėmės traukdami baidarę per sąžalynus.

Be to, kad brovėmės per mangroves, dar turėjome saugotis, kad nenuplauktume į Latvijos teritorinius vandenis, nes lietuvių pasieniečiai ne juokais pagrasino, kad latviai į pažeidėjus šaudo be įspejimo.

Keletą kartų bandėme pažeisti sieną, bet nedrąsiai, užtat ant savo šalies varyt nebaudžiami galėjome nuolat.

Pakeliui sutikome latvišką dinozaurą:

Gėrėjomės gipsiniu Nemunėlio dugnu:

Prabangiai nakvojome ties pasienio stulpeliu:

O kelionę baigėme per nelemtas žoles taip ir nepasiekę Radviliškio. Teko pakuotis Dauguvietynėje.

O pričiom čia avinėlio karis, paklaus smalsus skaitytojas? Ai, vakar gaminau, bet neaprašinėjau, tik galutines fotkes parodysiu, jei bus pageidavimų - parašysiu receptą.

Ir tradiciškai - silpnaregiams

Rodyk draugams

Duonelė Naan

Kaip jau šiąnakt žadėjau, pateikiu šiek tiek info apie paprastą, bet ypač skanią duoną naan. Nepasakosiu čia daug apie ją, internete pilna aprašymų, nors dažnai jie prieštaringi, che che. Pats dariau viską iš akies, nesilaikiau jokių proporcijų, bet gavosi idealiai.

Nuosekliai: paėmiau pusę stiklinės šilto vandens, ištirpinau šaukštą cukraus, po to - gerą žiupsnį sausų mielių ir pamiršau penkliolikai minučių. Tuo tarpu, pribėriau gilų indą nesijotų a.r. kvietinių miltų (maždaug pusę kg), saują juodgrūdės sėklų, žiupsnelį druskos, įdėjau pusę didelio indelio natūralaus jogurto, smulkiai įpjausčiau 100 g sviesto ir supyliau mielių mišinį. Viską gerai išminkiau, vis pabarstydamas miltais, kol tešla tapo elastinga, kaip jaunamartės krūtys. Tada uždengiau švariu rankšluosčiu (tešlą, ne krūtis) ir padėjau indą ant drungno radiatoriaus.

Kol tešla kilo, maždaug 2 valandas, turėjau gražaus laiko pasvarstyti ar verta sekmadienį plaukti baidare Dūkšta. Liudininkai sakė, kad vandens pakanka. Greičiausiai neplauksiu, nes susigundžiau pasiūlymu važiuoti į svečius, kur vaišins naminiais ledais - viena kiaunė įsigijo ledų mašiną.

Na štai, tešlos tūris padidėjo dvigubai, galima kočioti “kepalus”. Įjungiau orkaitę 220 laipsnių režimu ir ėmiau formuoti iš tešlos krūties, anaiptol ne jaunamartės, formos blynus.

Na ką gi, galima juos pašauti į orkaitę dešimčiai minučių, ne daugiau. Ištraukiau iš orkaitės, šiek tiek atvėsinau ir patepiau ekstra nekaltu alyvuogių aliejumi.

Duona gavosi tuščiavidurė, tad galima buvo kimšti visokius gardumynus į ją: pradedant daržovėmis, baigiant liulia kebabu. Apsiribojau vakarykščiais lęšiais. Na dar pasmaguriavau taip:

pomidorai ir rokletės sūris. Smirda, prasčiau už jaunamartę, bet skanus bjaurybė.

Beje, šiandien ėjau į Kalvarijų turgų. Su kauke. Oi įspūdžių turėjau, hehe

Rodyk draugams

Lęšiai su improvizuota masala

Labas rytas.

Penktadienis, dar adventas, be to, che che. Ta proga, atsisakome mėsos (bent dėl akių) ir imamės augalinės kilmės baltymų. Lęšiai. Jau nuo neatmenamų laikų, pagrindinis brolių žydų ir sanskritų (čia ta tauta, iš kurios lietuviai išsirutuliojo) maistas. Darganotas oras bei gripo perspektyva verčia naudoti prevencines priemones; šiuo atveju siūlau paprastą, bet veiksmingą masalą.

Imame:

300 g lęšių; patarčiau raudonųjų dėl kolorito, bet tiks ir žalieji arba rudieji;

pora nedidelių svogūnų, česnaką, mažojo piršto dydžio imbiero šaknies gabalėlį;

400 ml konservuotų pomidorų (sezono metu geriau šviežių);

100 g gabalėlį lydyto sviesto arba Ghi; nieko baisaus, jei ir paprastas sviestas, mes juk neturime prietarų, ar ne?

papiktinti čili pipirai nuo palangės. Neauginate? Nebėda, galima ir nepiktų, iš turgaus;

Vualia


Toliau pasirenkame prieskonius. Nieko gudraus ten nėra, visus juos galima įsigyti Lietuvoje. Bent man žinomos kelios vietos: Prieskoniai profesionalams (tikiuosi, dar nebankrutavo) ir Halės turguje Vilniuje.

Pirmoje nuotaukoje liko nepaminėta asafetida, puiki profilaktinė priemonė prieš gripą, be kita ko, pagerinanti peristaltiką.

Kiti prieskoniai pagal laikrodžio rodyklę nuo 1 val.

čili milteliai (0,5-3 dalys, pagal asmeninį poreikį), grūstos baltos garstyčių sėklos (1 dalis), grūsti gvazdikėliai (0,5 dalies), juodgrūdės (kalindži) sėklos (1 dalis), grūsti juodieji pipirai (0,5 dalies), ožragė (1 dalis), ciberžolė (1 dalis), maltos kalendros sėklos (1 dalis), grūstas kuminas (1 dalis); kuminą ir garstyčias patartina prieš grūdant paskrudinti ant sausos keptuvės. Pramogos dėlei, galima iš prieskonių mišinio padaryti ir mandalą.

Na o toliau dirbame rimtai. Smulkiai supjaustom svogūnus, sukapojam česnaką ir imbierą. Gilioje keptuvėje ant vidutiniškos ugnies išlydom sviestą, suberiam prieskonių mišinį ir kepiname, kol atsiskleis intensyvus kvapas. Malonus tiek, kad kaimynai ims belstis ir skambinti į duris, norėdami pasižiūrėti koks stebuklas įvyko jūsų namuose. Kai tik tai prasidės, sumetame į keptuvę svogūnus, česnakus ir imbierą. Kai svogūnai suminkštės, pilame pomidorus su visu skysčiu, patroškiname kokias 5 minutes ir suberiame lęšius bei žiupsnį druskos. Uždengiame dangčiu ir, kartkartėmis pamaišydami, paliekam 25-30 min. Jei trūksta skysčio, įpilame truputį verdančio vandens. Pabaigoje įberiame 1/4 arbatinio šaukštelio asafetidos. Išmaišome. Patiekiame pabarstę kapotais kalendros lapais ir išspaudę citrinos sulčių. Valgom su ryžiais. Bet geriau su čapačiais arba pūriais. Bet čia jau kita pasaka.

P.S. Parašiau šį kreo , sudėjau fotkes ir suglumau. Fotkės niekam tikusios. Ką gi, pasiteisinsiu: ką tik emigravau iš M$ WinXp į Linuxą, tad reikės laiko, kol išmoksiu naudotis Gimp nuotraukų redagavimo programa. Mea culpa.

Rodyk draugams