BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Dar neragautos cikorijos

Labas vakaras,

pastebėjau, kad nekažin ką žinau apie belgų virtuvę. Na, kad jie myžčioja į fontanus, tikiuosi, nereiškia, kad taip daro ir į puodus. Dar visi žino puikų belgišką šokoladą. Kas dar? Briuselio kopūstai? Viskas? Žinios išsęko? Na, kad Briuselyje vyrauja tikras europinis fiūženas, galim neabejoti. Na o ką valgo paprasti belgų kaimiečiai? Praskleidžiu uždangą tadam ir, šiek tiek improvizuodamas, mėgdžioju belgų kaimietį.

Jamam: 4 cikorijos (kokia laimė, kad radau viename PC už realią jų vertės kainą - 3 lt./0,5 kg), 2 pilnos saujos briuselinių kopūstų, poro galas (baltesnis, che che), geras rūkytas kumpelis (jamam turgaus - didesnis šansas, kad bus mėsos), 100 g sviesto, druska-pipirai-miltai-pienas. Atrodo, viskas.

Trumpas nuokrypimas - apie cikorijas. Pasirodo, cikorijos - tai tokios melsvai violetinės gėlytės, it piktžolės augančios pakelėse, prie sodybų, apleistose stroikėse. Tos, kur prekybcentiuose, panašios į salotas, vadinamos belgiškuoju endyvu, jos tėra kita veislė, o rūšis, regis, ta pati. Iš jų dar gamina kavos pakaitalą. Ką norėjau pasakyti - kad kaip maistas cikorijos išpopuliarėjo Olandijos ir Belgijoj, kitur jos ligi šiol ne ant bangos. Dar, beje, užsiminsiu apie jų dorojimą: valgomi tik lapai, šerdis gana karti, tad jos geriau atsikratyti. Galima išpjauti žalioms siauru peiliu, bet jos tada suyra. Aš tiesiog palikau šerdį iki proceso galo, bet nevalgiau.

Tęsiame darbą, aha. Užkaičiam orkaitę kokiems 100 C, o kol šyla, greituoju būdu ant sviesto pakepiname cikorijas iš dviejų pusių kol paskrus lapai, vos 3-4 minutes. Išimame, dedame į karščiui atsparų indą, apklojama plonomis kumpio riekytėmis, apkaišiojame briuselinių kopūstėlių galvutėmis (sic!). Toje pačioje keptuvėje, kur kepėm cikorijas, kepame (hm, mane glumina šis žodis, jei kas žino kitą, pasakykite, nes rusai turi žodį пасировать, kuris nėra tikslus kepti vertimas) smulkiai pjaustytą porą. Vos jis suminkštėjo, pabarstome šaukštu miltų, kai jie pagels, įpilame pusę stiklinės pieno. Padažas turi būti labiau skystas, nei tirštas, tad reguliuokime konsistenciją peinu. Kai jau jaučiame, kad jis gatavas, pabarstom žiupsniu pipirų ir druskos. Pilame padažą ant cikorijų ir kopūstų ir pašaunam į orkaitę. Manau, prie tokios temperatūros, kokiai valandėlei pliusminus.

O mes, tuo tarpu, atsidarome šių metų božolė.

Pirkau iš mėgiamiausios vyno parduotuvės. Kodėl božolė prie belgiško patiekalo? Logiškai išmąsčiau, kad belgai nedaro gero vyno, o burgundai ir belgai, bene artimiausi giminaičiai, tai kodėl ne? Juoba, kad jau lapkričio pabaiga, o aš dar nespėjau įvertinti šių metų derliaus. Bent jau jis geresnis už pernykštį, tai jau jo.

Ką gi, toškinys jau paruoštas.

Mano galva, viskas labai gerai dera (nors božolė, gal ir ne į temą, tiek to, nepataikiau), cikorijos kiek karsteli, bet pikantiškai.

PS: sakiau, kad kumpelio riekutės turi būti labai plonos, tokios plonos, kad į jas būtų galima vynioti cikorijas. Aš nusidėjau, kumpelį atrėžiau ūkiškai. Bet tai jau mano problema.

Rodyk draugams