BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Imbieriniai sausainiai - valgomi eglutės papuošalai

Man patinka Kalėdos (cė). Dabar kaip tik klausau per magnitafoną dainų ir ruošiuosi šventei. Žinoma, bus ir aguonų kefyro, bet, pavyzdžiui, saldųjį stalą jau ruošiu iš anksto: kuo ilgiau pastovės, tuo skanesnis bus, hyhyhy.

Imu:

  • 0,5 kg kvietinių miltų - juos sijoju būtinai;
  • 100 g sviesto - kambario temperatūros;
  • kiaušinį (in case, jei sausainiai sulauks Velykų);
  • 200 ml pašildyto medaus;
  • 100 ml sirupo (norėčiau klevų, bet tai būtų movetonas);
  • daug daug imbiero šaknų;
  • žiupsnį druskos;
  • prieskoniai privalomi: juodieji pipirai, muskato riešutas, cinamonas, kardamonas, gvazdikėliai, žvaigždėtasis anyžius. Kaip, kiek, kokiom proporcijom - kiekvieno asmeninis reikalas.

Imbierą sutarkuoju, sumaišau su medum, sirupu, kiaušiniu ir smulkiai supjaustytu sviestu. Šią tirštą masę sumaišau su miltais ir prieskoniais. Minkau tešlą labai greitai ir intensyviai, kad sviestas nepradėtų tirpti. Tešlą suvynioju į maistinę plėvelę ir paslepiu šaldytuve valandai.

Na o tada užkaičiu orkaitę 150-170 laipsių , pakloju kepimo popieriaus ant visų, kiek turiu skardų, atgnybu gabalą tešlos, ant miltais pabarstyto paviršiaus kočioju blynus, kelių mm storio ir su formelėmis darau zagatofkes.

Jas dedu ant skardų, kurias po vieną dešimčiai minučių pašaunu orkaitėn. “Dešimt minučių” - sąlyginai. Kiekvienas kepa sausainius kiek nori: vieniems patinka tešla, kitiems - degėsiai. Man - viduriukas.

Kai jau sausainiai iškepė, atvėso ir jei jų nesuėdė prašalaičiai, galim pabandyti juos papuošti. Tam reikia tik cukraus pudros ir citrinos (arba, kaip mano atveju - laimo).

Į pudrą įlašinu kelis lašus laimo sulčių, išmaišau iki pastos konsistencijos, imu dantų krapštuką ir piešiu ant sausainių (galima ir pimpalus). Vualia, skanaus. Tokie sausainiai, jei jų neaptinka smaližiai, gali būti laikomi ir iki Velykų ar net kitų Kalėdų.

Beje, šie sausainiai - grynai skandinaviškas išradimas, vadinamas PEPPARKAKOR. Vienas šių sausainių privalumų - po kepimo namai ilgai kvepia prieskoniais.

Papildymas nuo Pupkio:

Kažkada labai pasiteisino kočiojimas tarp dviejų kepimo popieriaus lapų, tiksliau, vieno, perlenkto pusiau. Absoliučiai prie nieko nelimpa ir nereik su miltais terlintis. O pratęsiant pimpalų temą - še:

Rodyk draugams

Lęšiai su improvizuota masala

Labas rytas.

Penktadienis, dar adventas, be to, che che. Ta proga, atsisakome mėsos (bent dėl akių) ir imamės augalinės kilmės baltymų. Lęšiai. Jau nuo neatmenamų laikų, pagrindinis brolių žydų ir sanskritų (čia ta tauta, iš kurios lietuviai išsirutuliojo) maistas. Darganotas oras bei gripo perspektyva verčia naudoti prevencines priemones; šiuo atveju siūlau paprastą, bet veiksmingą masalą.

Imame:

300 g lęšių; patarčiau raudonųjų dėl kolorito, bet tiks ir žalieji arba rudieji;

pora nedidelių svogūnų, česnaką, mažojo piršto dydžio imbiero šaknies gabalėlį;

400 ml konservuotų pomidorų (sezono metu geriau šviežių);

100 g gabalėlį lydyto sviesto arba Ghi; nieko baisaus, jei ir paprastas sviestas, mes juk neturime prietarų, ar ne?

papiktinti čili pipirai nuo palangės. Neauginate? Nebėda, galima ir nepiktų, iš turgaus;

Vualia


Toliau pasirenkame prieskonius. Nieko gudraus ten nėra, visus juos galima įsigyti Lietuvoje. Bent man žinomos kelios vietos: Prieskoniai profesionalams (tikiuosi, dar nebankrutavo) ir Halės turguje Vilniuje.

Pirmoje nuotaukoje liko nepaminėta asafetida, puiki profilaktinė priemonė prieš gripą, be kita ko, pagerinanti peristaltiką.

Kiti prieskoniai pagal laikrodžio rodyklę nuo 1 val.

čili milteliai (0,5-3 dalys, pagal asmeninį poreikį), grūstos baltos garstyčių sėklos (1 dalis), grūsti gvazdikėliai (0,5 dalies), juodgrūdės (kalindži) sėklos (1 dalis), grūsti juodieji pipirai (0,5 dalies), ožragė (1 dalis), ciberžolė (1 dalis), maltos kalendros sėklos (1 dalis), grūstas kuminas (1 dalis); kuminą ir garstyčias patartina prieš grūdant paskrudinti ant sausos keptuvės. Pramogos dėlei, galima iš prieskonių mišinio padaryti ir mandalą.

Na o toliau dirbame rimtai. Smulkiai supjaustom svogūnus, sukapojam česnaką ir imbierą. Gilioje keptuvėje ant vidutiniškos ugnies išlydom sviestą, suberiam prieskonių mišinį ir kepiname, kol atsiskleis intensyvus kvapas. Malonus tiek, kad kaimynai ims belstis ir skambinti į duris, norėdami pasižiūrėti koks stebuklas įvyko jūsų namuose. Kai tik tai prasidės, sumetame į keptuvę svogūnus, česnakus ir imbierą. Kai svogūnai suminkštės, pilame pomidorus su visu skysčiu, patroškiname kokias 5 minutes ir suberiame lęšius bei žiupsnį druskos. Uždengiame dangčiu ir, kartkartėmis pamaišydami, paliekam 25-30 min. Jei trūksta skysčio, įpilame truputį verdančio vandens. Pabaigoje įberiame 1/4 arbatinio šaukštelio asafetidos. Išmaišome. Patiekiame pabarstę kapotais kalendros lapais ir išspaudę citrinos sulčių. Valgom su ryžiais. Bet geriau su čapačiais arba pūriais. Bet čia jau kita pasaka.

P.S. Parašiau šį kreo , sudėjau fotkes ir suglumau. Fotkės niekam tikusios. Ką gi, pasiteisinsiu: ką tik emigravau iš M$ WinXp į Linuxą, tad reikės laiko, kol išmoksiu naudotis Gimp nuotraukų redagavimo programa. Mea culpa.

Rodyk draugams