BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Mera - baidarininko-hedonisto siaubas

Eilinį kartą nemaloniai stebina blogas.lt serverių darbas. Iš kur ta milžiniška apkrova, kad negalima prisijungti? Ar ddos atakos? Ir beje, visą tinklapį kreivai rodo po Ubuntu 9.10, nors su Baltix 4 buvo gerai.

Istorija apie Merą prasidėjo tada, kai perskaitėme Kiaunės (iš didžiosios K, tos pačios gamtos mylėtojos, kuri apmovė maximos maišelius skulptūroms ant galvų, aha) straipsnį apie puikiąją Meros upę, tekančią per girią netoli Pabradės. Beveik įveikėme tą upę per vieną dieną, bet nuo to laiko, Mera mūsų kalboje tapo keiksmažodžiu.

Pradėjome mūsų kelionę iš vakaro, sutemus. Pernakvojome netoli kelio Pabradė-Švenčionys ties stačiu posūkiu, kur vyksta daug avarijų, nakčia klausydami spiegiančių stabdžių melodijų. Plaukimą pradėjome iš pat ryto nuo tilto.

Kaip minėjau, Mera teka per gūdžią girią, netoli Pabradės ir ties Pažeimenės stotele įteka į Žeimeną.

Kelionės pradžia nieko ypatingo nežadėjo - paprasta neidelė upelė

Plaukiant gilyn į mišką gausėjo užvartų, iš pradžių tokių

po to - tokių

Galiausiai priplaukėme kelių kilometrų atkarpą, kur kas pora metrų medžiai upėje gulėjo suvirtę krūvomis

Laimei, buvo šilta vasaros diena, tad drąsiai galėjome braidyti nuogais užpakaliais ir kilnoti baidarę per rąstus. Tačiau kalbos apie atsipalaidavimą, alaus gėrimą, maisto ruošimą negalėjo būti - reikėjo rūpintis baidarės išlikimu

Baidarės protektoriai nusilupo nafig

Baidarės protektoriai nusilupo nafig

Maža to, kad sudrapalinom baidą, išmaudėm mobiliaką

ir stebuklingu būdu praradom irklą (jei kas nors plaukė Mera ir rado aliumininį Taimenio irklą, žinokite - jis mūsų, būtume labai dėkongi, jei grąžintumėte).

Kai prarandi mylimą irklą - belieka dirbti pagaliu

Kai prarandi mylimą irklą - belieka dirbti pagaliu

Vienoje vietoje praplaukėme kaimą, kur buvo visai neblogų slenkstukų ir seklumų, keletas apgriuvusių tiltų su styrančia armatūra bei konfederatų laivas

Šiaip, mes nepasiekėme Žeimenos, nes jau ėmė temti, tad beliko išsikviesti gelbėjimo tarnybą prie tilto per kažkokį miško keliuką. Reziumuojant: kamuoja neviltis dėl neįveiktos upės, širdgėla dėl prarasto irklo, skausmas dėl sudraskytos baidarės ir prostatos peršalimas braidant per ledinį vandenį.

PS: Vis gi, Merą priskiriu prie Dzūkijos, nebent kas pageidautų, kad tema būtų Lenkija - juk tai maršalo Pilsudskio vaikystės vietos.

Rodyk draugams