BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Eurovizinis plaukimas Merkiu + klasikinis tarybinis šašlykas

Netikėtai šį savaitgalį užklupus gražiems orams, nieko kito nebeliko kaip susipakuoti mantą, baidarę, keletą mėsgalių, porą litrų juodojo Malvazo, porą litrų Czeck-in lagerio ir leistis į nesudėtingą plaukimą. Po neilgų svarstymų su kolega Pupkiu nusprendėme užpildyti dar vieną baltą dėmę Dzūkijos žemėlapyje – Merkio vidurupio dalį nuo Paluknio iki santakos su Šalčia Valkininkuose.

Kaip žinia, Merkio vagos dalis nuo Vokės iki Pirčiupių yra sureguliuota, t.y. čia Merkys ne upė, o kanalas, kuo netrukom įsitikinti.

Kaip styga tiesi vaga, žemi ir nuobodūs krantai mūsų neišgąsdino. Pradedam kelionę.

Paplaukiam keletą kilometrų ir įsitikiname, kad nėra taip blogai plaukti kanalu: pakrantėse prižėlę daug krūmų ir jautiesi jei ne kaip Volgos ar Misisipės deltoje, tai bent jau kaip Rusnės salos protakose. Kita vertus, tai visai netrukdo plūduriuoti neirkluojant, maukiant alų ir lyginant “kurio ilgesnis”.

Netrukus kanalas baigiasi ir pamatome pirmą atrakciją:

Pasirodo, kaimiečiai puikiai moka naudotis atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Va dar kaip šita Pirčiupių HE atrodo iš kitos pusės:

Beje, ačiū jiems už paliktą pakankamai platų tarpą baidarėm praplaukti.

Netrukus ėmė temti, tad apsistojome nakvynei labai gražioje pievoje. Laužas, milžiniškas mėnulis ir Eurovizijos finalas – ko dar gali prireikti? Ogi šašlyko! Dar prieš išvažiuodamas iš namų užmarinavau puskilį stambokai pjaustytos kiaulienos sprandinės svogūnų-lauro-lapų-pipirų-kalendros-rupios-druskos-vyno-acto marinade, tad prie laužo beliko tik išsidrožti iešmus, suverti mėsą ir pakepti virš žarijų keliolika minučių.

Padažui sukapojau svogūną, sultingą pomidorą, pabarsčiau rupia druska, primečiau kalendros lapų, o Pupkis atliko esminį akcentą: užpylė džiovintą Guajillo čili pipirą verdančiu vandeniu, palaikė keletą minučių, o po to nuskuto minkštimą nuo odelės savo aštriu peiliu ir įmaišė į padažą. Muaaaa! Nerealiai. Garnyrui: agurkai, svogūno laiškai, kalendra, vytintos alyvuogės.

Ir, žinoma, juodas alus.

Pažiūrėjom Eurovizijos finalą, laimei radom per ką:

Kitą dieną, artėjant prie Valkininkų, atradome tikrąjį Dzūkijos krašto grožį: apleistas fermas, novorišų sodybas, kaimo turizmo sodybas su girtais marozais ir… krizės pasekmes:

Na ir kartuves, jei krizė užpiso.

Beje, atkarpoje nuo tilto, kur Merkys kerta A4 kelią (truputį už Pirčiupių) iki Valkininkų, plaukimas nebuvo labai nuobodus: gana daug užvartų, toks jausmas, kad ten praūžė viesulas, kai kuriose vietose, nusekus vandeniui, gali tekti net neštis krantu.

Kelionę maloniai baigėme Santakos parke Valkininkų apylinkėse, Užuperkasio kaime. Beje, ten visai padorus parkas pritaikytas šeimoms su vaikais ir neįgaliesiems, bo nutiesti lentiniai takeliai už EU milijonus, kuriais nuo automobilių stovėjimo aikštelės galima pasiekti gražiausias vieteles ir regyklas. Skubėkite, kol dar neišlaužė visų lentų kaimiečiai.

Šį kartą tiek, susitiksime po kitų plaukimų. Laimės jums.

Rodyk draugams

Merkys: III dalis - vidurupis

Per visus tuos kulinarinius eksperimentus apleidome baidarių reikalus. Pratęskime pažintį su Merkiu, pamažu leisdamiesi iš aukštupio žemyn upe.

Šį kartą - apie kelionę nuo Slidžiūnų iki Rūdininkų, įvykusią per nežmoniškus karščius 2008 m. vasarą po nevykusio B2G festivalio. Upėje užtrukome dvi dienas, bet būtent buvimas upėje ir išgelbėjo mus nuo karščio bangos. Tuo metu, kai oro temperatūra Vilniuje svyravo apie 30 laipsnių, Merkio vandens temperatūra siekė kokius 14.

Plūdurai laineriams, žymintys seklumas

Plūdurai laineriams, žymintys seklumas

Ką gi, ši Merkio atkarpa niekuo neypatinga: užvartų nėra, seklumų nedaug, krantai puikūs - vienas malonumas plūduriuoti, gerti šaltą alų, maudytis. Tik reikia pasistengti, kad neužkluptum kokios bebro maitos:

pats geriausias bebras - supuvęs bebras

pats geriausias bebras - supuvęs bebras

Beje, jaunieji natūralistai (junatai, hehe), ten irgi ras daug veiklos.

F18 on USS Enterprise

F18 onboard USS Enterprise

Vienišiai irgi neprapuls: štai aš susiradau ten gyvenimo meilę ir būsimą žmoną:

Igelio arba Pupkio žmona

Igelio arba Pupkio žmona

Beje, baigę kelionę, sėdėjome autobusų stotelėje netoli Rūdininkų, laukdami transporto, kai pro šalį ėjo užsikačialinęs savanoris. Buvome maloniai nustebinti, kai jis pats priėjo ir paklausė ar mums nereikia pagalbos, be to, pasiūlė mus nuvežti iki Vilniaus. Va, pasirodo ir Lietuvoje yra taurių žmonių.

Gražus gestas, bet aš iš baimės сходил под себя.

Rodyk draugams

Merkys: II dalis - vis dar aukštupys

Off-top, truputį. Vėl stebiu, kad mano blogas.lt administravimo puslapį rodo kreivai. Ir vėl nesuderinamumas su naršyklėmis. Kaip kokia lrt.lt, bliamba, veikia tik su IE ir su FF. Jau minėjau, kad Epiphany nerodo, dabar pabandžiau pereiti prie Chromium naršyklės - tas pats. Gaila.

Gerai, tęskime kelionę Merkiu. Praėjusią savaitę papasakojau apie patį Merkio aukštupį Lietuvos teritorijoje. Šiandien plaukiam dar keliolika kilometrų žemyn upe nuo Pavlovo respublikos griuvėsių link Jašiūnų.

Pavlovo dvaro vartų griuvėsiai

Pavlovo dvaro vartų griuvėsiai

Plaukėme šią atkarpą 2009 rugpjūčio mėnesį, per pačias Žolines. Vėlgi, visi kaimiečiai gėrė. Baidarininkų matėme tik pora ekipažų, girtų šeimynų, nesuvaldančių baidarių, ariančių krantus ir staugiančių vienų ant kitų, tipo, “asile, kodėl nevairuoji”, “ne, lachūdra, tau p***, kai grįšim namo”.

Malūno liekanos

Malūno liekanos

Skirtingai nuo pirmosios atkarpos, šioje Merkio dalyje nematėme absoliučiai jokių žolių vagoje. Na taip, buvo tradicinių užvartų - rąstų, bebrų užtvankų, senų malūnų, įvairiausių tiltų, bet tai - norma.

Lieptas ties Jašiūnų meteorologine stotimi

Lieptas ties Jašiūnų meteorologine stotimi

Beje, eilinį kartą įsitikinome, kad neverta aklai pasitikėti maps.lt žemėlapiais: dažnai juose vaizduojami tiltai, kurių realybėje nerasdavome, geriausiu atveju - brastą. Ir šiaip, maps.lt duomenų bazė jau penkių metų senumo (faktas), kur ji bus korektiškanax.

Gelžkelio tiltas ties Jašiūnais

Gelžkelio tiltas ties Jašiūnais

Su nakvyne truputį problematiška, bet radome kažkokį nedidelį miškelį. Užtat smagios maudynės Merkyje garantuotos. Bet tik aukščiau Jašiūnų miestelio, nes žemiau jo keletą kilometrų vanduo gana nešvarus.

Dviejų dienų kelionę baigėme ties Slidžiūnų gyvenviete. Štai kaip atrodo baidarė po plaukimo - it sutinusi sena vagina:

Artificial vagina (extra-large size)

Artificial vagina (extra-large size)

Artimiausiu metu papasakosime apie kelionę nuo Slidžiūnų žemyn Merkiu. Ačiū už dėmesį, čia buvo:

Country cousins

Country cousins

Rodyk draugams

Merkys: I dalis - aukštupys

Merkys. Tame žodyje slypi tiek daug abiturientų-išleistuvininkų vilčių, korporatyvinės iškylos pagundų, patyrusių vandeninikų paniekos, nutrūkusių nuo lenciūgo šeimos galvų triukšmo, laimingų šeimų klegesio. Taip, Merkys atitenka tiems, kuriems nepavyko gauti laimingo bilieto plaukimui Ūla. Kiekvienas vidurinės grandies menedžeris, kiekviena VĮ sekretorė, jauna mokytoja ar pliktelėjęs akademikas, bent laikęs irklą rankoje ar matęs paveikslėlyje, žino, kad plaukti Merkiu zjbs arba, atvirkščiai - visiška xujnia. Vienok, didžioji tautos dalis kalba apie Merkio žemupį ar bent jau tą jo dalį, kuri prasideda nuo Vilniaus-Varėnos plento. O kas aukščiau prieš srovę? Apie tai - mūsų fotoreportažų ciklas.

Taip, Merkys ilga upė, vienu ypu ar yriu neįveiksi. Be to, kam plėšytis? Galima pažymėti, kad ši upė keičiasi kas kelis kilometrus: slėnis, vaga, dugnas, kraštovaizdis. Pradėsime nuo aukštupio.

Tabariškės - vieta, kur aukščiausiai galima pamatyti Merkį, aukščiau - Baltarusija. Tad, vykdami į Tabariškes plaukioti baidarėmis, dėl viso pikto, pasiimkite ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą - pasienio ruožas, jei ką.

Mes suplanavome savo kelionę parai, tad neskubėdami buvome pasiryžę įveikti atkarpą iki Merkinės (ne, ne tos, kur piramidė) kaimo ties Turgeliais. Buvo tai 2009 metų rugsėjo pradžia.

Taigi, pradžia žadėjo lengvą pasivaikščiojimą: srovė vidutiniška, vandens pakanka, užvartų nesimato.

Country cousins came here for your river

Country cousins came here for your river

Nu ką, upe mėgavomės kokius 2 km. Va tada ir prasidėjo:

Visa vaga buvo užžėlusi. Juodai. Baidarė vos juda žolių paviršiumi ir tai, tik irkluojant iš visų jėgų. Ir taip - visą kelionę! Užduokime sau klausimą: kodėl taip? Aplink Tabariškes ir Turgelius vien dirbami laukai, tik per stebuklą radome tinkamą miškelį nakvynei. O mūsų ūkininkai labai intensyviai tręšia žemę, kad pašertų jus, miesto veltėdžiai. Ir px, kad trąšos neužsilaiko dirvožemyje, o lietaus išplaunamos į upes. Jos taip ir keliautų su srove žemyn, bet gamta sukūrusi savireguliacijos mechanizmą - trąšų perteklių suvartoja masiškai augantys vandens augalai. Jo, Merkio vaga visiškai švari, neapaugusi nuo Merkinės kaimo (apie tai kitą kartą) vien dėl to, kad visos trąšos nusėda aukštupyje. Beje, neaišku kaip su tuo kovoti, pavyzdžiui, pasiturintys ponai, nusipirkę gabalą Merkio pakrantės (taip taip, tie, su “privati valda”), samdosi vietines storablauzdes baltakrūtes mergiotes, kad tos su dalgiais nušienautų dugną ties jų valdomis. Ir px, kad žolės nuplaukia 100 metrų pasroviui ir užkemša vagą aklinai.

Šienaujančios undinės (gaila, nesimato dalgių)

Šienaujančios undinės (gaila, nesimato dalgių)

Vienintelis geras įspūdis iš šios kelionės - daugybė įdomios konstrukcijos tiltelių per Merkį: iš padangų, geležinių lovų, betoninių žiedų.

Tiltas iš geležinių lovų

Tiltas iš geležinių lovų

Be kita ko, pakeliui nemažai piliakalnių, šauniai atrodo Turgelių bažnyčios bokštai, Merkiui juosiant miestelį puslankiu. O šiaip, labai rekomenduojame aplankyti Merkinės kaimą ir jame esančius griuvėsius. Deja, jokių nuorodų, teks patiem susirasti. Beje, apie tai - kitame reportaže.

Bus daugiau

Rodyk draugams