BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

(Pseudo)Cezario salotos. (Pseudo)striptizas

Dar kartą N-18.

Išgirdau darbe pageidavimą. Pagaminti Cezario salotų. Niekada jomis nesižavėjau, nesižaviu ir po to, kai pagaminau. Ne, skanu, kas be ko, bet toli gražu, ne ką tik nušienautos žolės kvapas (būdingas moterims) ar brie sūris (būdingas vyrams). Maža to, originalios Cezario salotos, gaminamos su žaliu kiaušinio tryniu, mūsų klimato sąlygomis, tiesiausias kelias į salmoneliozę. Mums to reikia? Aš irgi taip manau. Todėl pradedu improvizuoti. Kas pakeis žalią kiaušinį? Teisingai, imame:

  • Savojos arba Aisbergo salotų;
  • keletą pomidorų;
  • citriną;
  • rūkytos šoninės (papilvė gerai, o dar geriau – pančeta);
  • Parmos sūrio (kitas čia netiks, galite net nemėginti);
  • česnako;
  • duonos skrudinimui;
  • ančiuvių (radau ančiuvių suktinukų su kaparėliais – triskart pigiau nei paprasti ančiuviai, o skonis – toks pat);
  • alyvuogių aliejaus, pipirų.

Gerai išgaląstu peiliu pjaustome šoninę plonomis juostelėmis ir dedame 15 minučių į įkaitintą orkaitę kokioje nors formoje.

Kai tik gabalėliai traškiai apskrus – išimame,

o jų vieton ant tų pačių riebalų dedame kubeliais supjaustytą duoną (pluteles geriau nupjaustyti). Nuolat pavartydami, skrudiname iki gražios auksinės spalvos.

Kol šoninė ir skrebučiai vėsta, presu spaudžiame keletą skiltelių česnako.

Pilame ant jo 100-150 ml alyvuogių aliejaus ir spaudžiame vienos citrinos sultis.

Tai – pats elementariausas padažas salotoms.

Tada smulkiai kapojame ančiuvius (jie čia atstos kiaušinio trynį).

Na, štai, patiekalas beveik paruoštas, beliko keli akcentai: nuplauti salotų lapus, jei norim – plėšom ir dedam ant didelės plačios lėkštės, kad užklotų dugną. Išimame pomidorų sėklas, o minkštimą supjaustome griežinėliais ir dedame lėkštės pakraščiuose. Tada salotų lapus apibarstome smulkintais ančiuviais, keptos šoninės gabalėliais, skrebučiais, plomomis sūrio juostelėmis (bulvių skustuku labai gerai gaunasi), maltais pipirais.

Pašlakstome viską padažu. Su baltu atšaldytu sausu, o gel net saldžiu vynu iš rūsio – idealu.

Skanaus, nepersivalgykite, gana sūru.

Kiek žinau, Cezario salotos atsirado Meksikoje italų išeivio restorane. Kad jau prakalbome apie Meksiką, Jūsų dėmesiui – lengvas erotinis šou. Andai, kai buvau jaunas, svaigau nuo šios scenos.

Rodyk draugams

Are you Mexican or Mexican’t? Trinta baklažanų sriuba

Pakaks blevyzgoti, noriu valgyti tai, ką valgo meksikiečiai: vyrai su kiaušiais ir moterys su ūsais. Sako, kad tie, kas nemėgsta aštriai, vangiai mylisi. Ne aš tai sugalvojau. Bet, kad nenukentėtų mano reputacija, visgi panaudosiu žemiau pateikiamame recepte čili. Kitavertus, idant nebūčiau apkaltintas seksizmu, tas čili bus ne pats aštriausias, vos 3000 balų pagal Skovilio skalę. Tai – čili Mulato, vienas iš meksikiečių virtuvės “šventosios trijulės” (kiti du Pasilla ir jau mūsų apkalbėtas čipotlis)

Laikas virti sriubą. Pasiimame:

  • du baklažanus;
  • paprastą ir raudoną svogūną;
  • pusę galvutės jauno česnako;
  • morką;
  • keletą pomidorų;
  • minėto čili Mulato – kiek tik patinka;
  • gerą žiupsnį čiobrelių;
  • litrą sultinio;
  • nu ten druskos, aliejaus, maltų juodųjų pipirų, grietinės, kalendros…

Kaip elgtis su baklažanais jau pasakojau čia, bet dėl viso pikto priminsiu: nuplaunam, subadom šakute ir patepam aliejumi. Svogūnus ir česnaką nulupam, svogūnus perpjaunam, patepam aliejum. Morką nuskutam, patepam aliejum. Jei pomidorai švieži – perpjaunam per pusę, patepam aliejum. Darom tokį natiurmortą ant orkaitės grotelių:

(Kadangi mano pomidorai šaldyti, aš su jais pasielgsiu kitaip). Dedam skardą į įkaitintą iki 200°C orkaitę, o geriau – virš žarijų. Pirmiausiai apskrus česnakas, išimame jį kai tik užuosite. Tada svogūnai – irgi neleidžiame sudegti. Ilgiausiai kepa baklažanas ir morka.

Nulupam baklažanų odelę, o vidų supjaustome stambiais gabalais. Mūsų daržovės įgavo pikantišką dūmo aromatą, To mums ir reikėjo.

Toliau, jei pomidorai šaldyti, kaip mano atveju, arba konservuoti, puode įkaitiname keletą šaukštų alyvuogių aliejaus, beriame čiobrelius, čili Mulato, dedame supjaustytus pomidorus ir žiupsnį jūros druskos. Patroškiname kelias minutes, kad nugaruotų vanduo, tada dedame apkeptas orkaitėje daržoves. Truputį patroškiname ir pilame karštą, iš anksto išvirtą sultinį. Dar patroškiname keletą minučių. Po to, truputį atvėsintą sriubą pertriname.

Vėl pašildome iki norimos temperatūros, pilame į dubenėlius, pagardiname grietine, laimo sultimis ar jogurtu, juodaisiais pipirais, kapota šviežia kalendra. Valgom su čiabata, užgeriam puikiu čigonišku cheresu.

Na o toliau – tik joder porfavor. Silpnaregiai, sutinkate su manim?

Jei maža Meksikos – štai tikroji Meksika.

Traeme Paz

Rodyk draugams