BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Arbatiniai kiaušiniai – ruošiamės Velykoms

Kalėdos. Suviliojame kokią kiaunę pigiais komplimentais ir pigiu vynu, pigiais pažadais apie amžiną meilę.

Kalėdos Kalėdomis, o jau ne už kalnų ir Velykos. Adventas baigėsi, atėjo laikas gerti degtinę ir kitus stipriuosius gėrimus, tad neprošal būtų ir užkandą susigalvoti kokią paprastą ir nebrangią. Ir kad būtų ne tik skanu, bet ir gražu. Ką darome? Ne, ne, netraukiame savo išmaniojo telefono, ibo jis čia nepadės. Tam reikės:

  • 10 kiaušinių (nors ką čia smulkintis, drąsiai imčiau kokį kibirą – kitą kartą nereikės terliotis);
  • trečdalio stiklinės sojos padažo;
  • mandarino arba apelsino škūrelės;
  • imbiero piršto;
  • poros šaukštų geros puero arbatos (ačiū Dievui, ji nebrangi);
  • prieskonių: Sičuanio pipirų, gvazdikėlių, žvaigždinio anyžiaus, cinamono;
  • druskos, cukraus – po šaukštą.

Prieskoniai ir arbata iš arčiau:

Nepatikėsite, bet kiaušinius reikia išvirti. Tiesiog išvirti, 7 minučių pakaks. Tada ištraukti iš puodo ir atvėsinti po šalto vandens srove. Kaip matote, nieko mirtinai sudėtingo. Tuo tarpu, į vandenį, kur virė kiaušiniai, pilame sojos padažą, suberiame visus prieskonius, druską, cukrų beigi arbatą (mandarino žievelę ir imbierą susmulkinam). Nu tikrai nebus sunku. Beje, sumažiname ugnį iki minimumo.

Kai tik kaiušiniai atvės, traiškome jų lukštus. Nelabai smarkiai, bet ir nelabai gailėdami: kad vidus liktų nepažeistas, o pats lukštas kuo smulkiau sueižėtų. Dabar dedame kiaušinius į verdančią “arbatą”. Uždengiame ir pamirštame porai, o geriau keturioms valandoms. Po keturių valandų išjungiame viryklę, bet kiaušinius puode su “arbata” paliekame per naktį.

Ryte nuovirą nupilame ir turime rezultatą:

Dabar šiuos kiaušinius galima laikyti šaldytuve gana ilgai, na bent iki artimiausios pjankės. Kai ateis draugas, sakvojažu su buteliais nešinas, pasikvieskime jį prie stalo ir pasiūlykime puikios marmurinės užkandos. Prie kiaušinių labai dera daikono šaknis, pašlakstyta ryžiu actu ir lengvu sojos padažu arba paprastas agurkas, pabarstytas čili milteliais.

Skanaus. Manau, kad šie kaiušiniais ne tik papuoš Velykų stalą, bet ir nustebins artimuosius pikantiška kiaušinio, anyžiaus ir puero derme.

Rodyk draugams

Postkalėdinės liūdesio apraiškos: yra apie Patisoną - začod

Nebus šiandien nieko apie maistą. Ir apie baidares nebus. Bliamba, o juk galėtų būti. Tai, kad šiandien vandens lygis Dūkštoje pakilo kiek dar šiemet nebuvo pakilęs, varo mane į neviltį. Todėl, kad neturiu kaip nuvažiuoti prie tos Dūkštos, kur potvynio banga rauda kruvinom ašarom: Igeli, Pupki, kur jūs, mažuliai, kodėl manęs nepaimate? Ryt-poryt paspaus šaltukas ir sudie, Dūkšta, iki pavasario. Čia geriausiu atveju.

Apie maistą? Jeibogu, Kūčios ir Kalėdos sucks, jei kalbam apie mitybą. Nieko gurmaniško negali būti, viešint pas gimines provincijoje. Bet nieko, grįžau namo, atsigriebsiu. Ir nesvarbu, kad gavau dovanų Reader’s Digest vertimuką. Gražiai pafotkinta, xule. Ir viskas. Dar daugiau liūdesio aplanko mane, kai pamatau probloge ar savaitės bloge antraštes, kur figūruoja daržovės pavadinimas PATISONAS. Su virpuliu atidarinėju nuorodą, vildamasis rasti šios taurios daržovės ragu (ne ragų, jomajo) receptą. Bet ne, nieko panašaus, tik skurdi info apie tai, kad Patisonas pavarė su Baklažanu, dėl ko Ropė persipjovė venas, prieš tai paskambinusi nainuonuon.

Bet aš - sumautas optimistas, žinau, kad ateis Nauji Metai, galėsiu valgyti skanų maistą pilna burna, torrent trekeriai pasiūlys atsisiųsti Dorian Grey filmą, o laptopų ir klaviatūrų gamintojai pagaliau išleis normalią klaviatūrą. Tipo tokią

pasiskolinta iš gnome-look.org

pasiskolinta iš gnome-look.org

Rodyk draugams

Imbieriniai sausainiai - valgomi eglutės papuošalai

Man patinka Kalėdos (cė). Dabar kaip tik klausau per magnitafoną dainų ir ruošiuosi šventei. Žinoma, bus ir aguonų kefyro, bet, pavyzdžiui, saldųjį stalą jau ruošiu iš anksto: kuo ilgiau pastovės, tuo skanesnis bus, hyhyhy.

Imu:

  • 0,5 kg kvietinių miltų - juos sijoju būtinai;
  • 100 g sviesto - kambario temperatūros;
  • kiaušinį (in case, jei sausainiai sulauks Velykų);
  • 200 ml pašildyto medaus;
  • 100 ml sirupo (norėčiau klevų, bet tai būtų movetonas);
  • daug daug imbiero šaknų;
  • žiupsnį druskos;
  • prieskoniai privalomi: juodieji pipirai, muskato riešutas, cinamonas, kardamonas, gvazdikėliai, žvaigždėtasis anyžius. Kaip, kiek, kokiom proporcijom - kiekvieno asmeninis reikalas.

Imbierą sutarkuoju, sumaišau su medum, sirupu, kiaušiniu ir smulkiai supjaustytu sviestu. Šią tirštą masę sumaišau su miltais ir prieskoniais. Minkau tešlą labai greitai ir intensyviai, kad sviestas nepradėtų tirpti. Tešlą suvynioju į maistinę plėvelę ir paslepiu šaldytuve valandai.

Na o tada užkaičiu orkaitę 150-170 laipsių , pakloju kepimo popieriaus ant visų, kiek turiu skardų, atgnybu gabalą tešlos, ant miltais pabarstyto paviršiaus kočioju blynus, kelių mm storio ir su formelėmis darau zagatofkes.

Jas dedu ant skardų, kurias po vieną dešimčiai minučių pašaunu orkaitėn. “Dešimt minučių” - sąlyginai. Kiekvienas kepa sausainius kiek nori: vieniems patinka tešla, kitiems - degėsiai. Man - viduriukas.

Kai jau sausainiai iškepė, atvėso ir jei jų nesuėdė prašalaičiai, galim pabandyti juos papuošti. Tam reikia tik cukraus pudros ir citrinos (arba, kaip mano atveju - laimo).

Į pudrą įlašinu kelis lašus laimo sulčių, išmaišau iki pastos konsistencijos, imu dantų krapštuką ir piešiu ant sausainių (galima ir pimpalus). Vualia, skanaus. Tokie sausainiai, jei jų neaptinka smaližiai, gali būti laikomi ir iki Velykų ar net kitų Kalėdų.

Beje, šie sausainiai - grynai skandinaviškas išradimas, vadinamas PEPPARKAKOR. Vienas šių sausainių privalumų - po kepimo namai ilgai kvepia prieskoniais.

Papildymas nuo Pupkio:

Kažkada labai pasiteisino kočiojimas tarp dviejų kepimo popieriaus lapų, tiksliau, vieno, perlenkto pusiau. Absoliučiai prie nieko nelimpa ir nereik su miltais terlintis. O pratęsiant pimpalų temą - še:

Rodyk draugams