BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Neris nuo pasienio itin šaltą rudenį (su Absentu ir Axtungu)

Žalioji fėja beldžiasi į Jūsų langus. Pagaliau sugriautas mitas apie tariamus haliucinogenus karčiojo kiečio ekstrakte. Sakote, kad išgėrus absento ir dar pagardinto degintu cukrumi, galima pradėti keliauti? Nieko nuostabaus, kai alkoholio tūris gėrime viršija 60%. Nereikia absento, paragaukite langų ploviklio - nuskrisite ten, kur jokia žalioji fėja Jūsų nepavys. Tad, padėkojame chemikams Dievui, kad absentas reabilituotas, nusikeikiame, kad Lietuvoje jo neįmanoma nusipirkti, pasiimame butelį pseudoabsento ir leidžiamės į Buivydžius. Čia prasideda mūsų dviejų dienų kelionė baidare link Santakos.

Oro temperatūra truputį žemėsnė už 0 pagal Celsijų, dėl to - pats smagumas. Stebimi krizenančių žvejų išplaukiame pro Buivydžių hidrometeorologinį postą (VU HKK, preved, kagdila?).

Paplaukus keletą valandų, šaltis ima riesti į ragą, pradeda temti, tad pasirenkame vietą nakvynei - su vaizdu į salą. Kuriam laužą, bo kitaip neįmanoma. Apsirengiame viską ką turim. Naktį išgyvenam tik gėjiškai apsikabinę. Beveik Brokeback Mountain.

Laimei, kitos dienos rytas išaušta saulėtas, ir oro temperatūra pakyla iki kokių 5 laipsnių šilumos. Praplaukiame keletą tiltų.

Metas pietauti. Mūsų dežurnas patiekalas - Spaghetti con Pomodoro (ne crudo): verdam normalius spagečius semola di grano duro, o padažui: pomidorai savo sultyse, svogūnas, česnakas, bazilikas, raudonėlis, kaparėliai. Užkandam folijoje keptu chicken-pseudo-tandoori. Prego. Užgeriam, aišku, absentu.

Kol maistas virškinamas, Neries šlaituose aptinkam, kaip spėju, WWI laikų dzotų liekanas. Nors gal ir klystu, bet kad ne namo pamatai - tai stopudoff.

Sotūs ir laimingi pasiekiame Santaką.

Jau vakarėja ir smarkiai šąla, tad nusprendžiame toliau nebeplaukti, nes ir taip, nuo Santakos ne kartą buvo plaukta ligi Vilniaus.

Kol laukiam traukinio, pabaiginėjame Absentą, ir… Nu tikrai, kai kurie ima keliauti high.

Kiti - low

Bet gal ir neblogai tas absentas? A?

Rodyk draugams

Tuščiažodžiavimo praktika arba porų pyragas

Kalbėsiu ne apie poras, bet apie porus. Poras - tai ne tik gėjų vyrų duetas, bet ir žalia daržovė, svogūno puseserė. Žinau, yra žmonių, valgančių svogūnus kaip obuolius, o porus - kaip margaspalvius atlaidų saldainius iš cukraus pudros lipdomus ne itin švarių babyčių rankyčių. O, apie rankas, gerai, kad prisiminiau. Tai gi apie pyragą kalbama, nes vienų porų, kad ir virtų, valgyti negalėčiau. Na ir darau juos, “apvoliotus tešloje”. Geriausias daržovių pyragas - iš sluoksniuotos tešlos. Oi, prisikankinau su ta tešla. Mat, kamuoja mane penio sindromas (kas žiūrėjo k.f. Irina Palm, supras apie ką aš kalbu), o minkyti oi kaip daug reikia.

Kaip daryti sluoksniuotą tešlą? Reikia paimti:

  • 300 g sijotų kvietinių miltų;
  • 150 g sviesto;
  • 150 ml šalto vandens;
  • 50 ml aliejaus (geriau lydyto sviesto, bet tingėjau terliotis);
  • druskos.

Viską, išskyrus sviestą sumaišome, kočiojame, formuojame rutulį, įpjaunam va taip:

Dedame į maišelį arba vyniojame į plėvelę ir slepiame šaldytuve pusvalandžiui. Po pusvalandžio išimam, ant miltais pabarstyto paviršiaus kočiojame stačiakampį iš šito lotoso žiedo, braukiam prakaitą, pjaustome plonai šaltą sviestą ir tolygiai išdėliojame ant tešlos stačiakampio. Lenkiame po 1/4 lakšto iš abiejų pusių į vidų, kaip knygos aplankalą, tada - tą “knygą” užverčiame. Dedam dar pusvalandžiui į šaldytuvą (maišelyje).

Po pusvalandžio kočiojame iš “knygos” stačiakampę ploną tešlą. Vėl lenkiame tešlos lakštą kaip pirmąjame epizode. Vėl pusvalandžiui į šaldytuvą. Taip galima kartoti iki pasaulio pabaigos - nuo to tešla bus tik geresnė, bet man pakako trijų epizodų.

Ačiū Dievui, tešla paruošta, dedu ją į formą. Beje, tarpe tarp kočiojimo pasiruošiu įdarą pyragui:

  • 6-7 porus;
  • 300 g rakletės sūrio;
  • gerą saują garstyčių sėklų;
  • juodųjų maltų pipirų, džiovinto raudonėlio;
  • 1 kiaušinį.

Įkaitinu orkaitę iki 230. Porus supjaustau, nuplaunu, blanširuoju pasūdytame vandenyje, nusausinu popieriniais rankšluosčiais; sūrį sutarkuoju, garstyčias pakepinu iki riešutų aromato ant sausos keptuvės, sugrūdu. Dedu porus ant tešlos (hehe, jis pasakė dedu)

Apibarstau raudonėliais, grūstais pipirais ir garstyčių sėklomis (hehe, jis pasakė sėklomis).

Viską uždengiu tarkuotos rakletės sluoksniu.

Išplaku kiaušinio trynį, aptepu tešlos kraštus. Šaunu į orkaitę ir laikau ten pyragą pusvalandį arba kol tešla taps auksinė, o sūris gražiai apsilydys.

Valgau kol dar karštas. Su tamsiu alum arba su gira - daug geriau.

Nerandantiems akinių

Skanaus.

Rodyk draugams