BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Are you Mexican or Mexican’t? Trinta baklažanų sriuba

Pakaks blevyzgoti, noriu valgyti tai, ką valgo meksikiečiai: vyrai su kiaušiais ir moterys su ūsais. Sako, kad tie, kas nemėgsta aštriai, vangiai mylisi. Ne aš tai sugalvojau. Bet, kad nenukentėtų mano reputacija, visgi panaudosiu žemiau pateikiamame recepte čili. Kitavertus, idant nebūčiau apkaltintas seksizmu, tas čili bus ne pats aštriausias, vos 3000 balų pagal Skovilio skalę. Tai – čili Mulato, vienas iš meksikiečių virtuvės “šventosios trijulės” (kiti du Pasilla ir jau mūsų apkalbėtas čipotlis)

Laikas virti sriubą. Pasiimame:

  • du baklažanus;
  • paprastą ir raudoną svogūną;
  • pusę galvutės jauno česnako;
  • morką;
  • keletą pomidorų;
  • minėto čili Mulato – kiek tik patinka;
  • gerą žiupsnį čiobrelių;
  • litrą sultinio;
  • nu ten druskos, aliejaus, maltų juodųjų pipirų, grietinės, kalendros…

Kaip elgtis su baklažanais jau pasakojau čia, bet dėl viso pikto priminsiu: nuplaunam, subadom šakute ir patepam aliejumi. Svogūnus ir česnaką nulupam, svogūnus perpjaunam, patepam aliejum. Morką nuskutam, patepam aliejum. Jei pomidorai švieži – perpjaunam per pusę, patepam aliejum. Darom tokį natiurmortą ant orkaitės grotelių:

(Kadangi mano pomidorai šaldyti, aš su jais pasielgsiu kitaip). Dedam skardą į įkaitintą iki 200°C orkaitę, o geriau – virš žarijų. Pirmiausiai apskrus česnakas, išimame jį kai tik užuosite. Tada svogūnai – irgi neleidžiame sudegti. Ilgiausiai kepa baklažanas ir morka.

Nulupam baklažanų odelę, o vidų supjaustome stambiais gabalais. Mūsų daržovės įgavo pikantišką dūmo aromatą, To mums ir reikėjo.

Toliau, jei pomidorai šaldyti, kaip mano atveju, arba konservuoti, puode įkaitiname keletą šaukštų alyvuogių aliejaus, beriame čiobrelius, čili Mulato, dedame supjaustytus pomidorus ir žiupsnį jūros druskos. Patroškiname kelias minutes, kad nugaruotų vanduo, tada dedame apkeptas orkaitėje daržoves. Truputį patroškiname ir pilame karštą, iš anksto išvirtą sultinį. Dar patroškiname keletą minučių. Po to, truputį atvėsintą sriubą pertriname.

Vėl pašildome iki norimos temperatūros, pilame į dubenėlius, pagardiname grietine, laimo sultimis ar jogurtu, juodaisiais pipirais, kapota šviežia kalendra. Valgom su čiabata, užgeriam puikiu čigonišku cheresu.

Na o toliau – tik joder porfavor. Silpnaregiai, sutinkate su manim?

Jei maža Meksikos – štai tikroji Meksika.

Traeme Paz

Rodyk draugams

Veršelio uodega su salieru

Kažkada seniai seniai žadėjau papostinti troškintos jaučio uodegos receptą. Čia kaip tik pasitaikė proga įsigyti veršelio uodegą už juokingą 2 lt kainą, tai nusprendžiau sužaisti, nepasiant to, kad, be jokios abejonės, šį patiekalą geriausia gaminti gamtoje. Prireiks:

  • Jaučio arba veršelio uodegos;
  • saliero šaknies;
  • svogūno;
  • morkos;
  • keleto skiltelių česnako;
  • marinuotų pomidorų;
  • nedidelio gabalėlio šoninės;
  • taurės vyno, geriau sauso balto; aš užsidirbau tik sausam neaiškios spalvos cheresui;
  • juodųjų pipirų.

Susipjaustom uodegą per narelius – sunku nebus.

Visa kita – kaip patinka, tik pomidorus paliekam nepjaustytus. Uodegą su šonine paskrudiname truputį gausiai pabarstydami grūstais pipirais.

Tada pridedame daržoves, apkepiname kol suminkštės, užpilame taure vyno, sudedame pomidorus, sumažiname ugnį iki minimumo.

Druskos nereikia, nes tiek šoninė, tiek pomidorai pakankamai sūrūs. Dabar uždengiame ir ant minimalios ugnies troškiname nejudinadami iki valandos, jei jaučio uodegą, iki 45 minučių – jei veršelio. Prieš pabaigą pasibarstome kapotu česnaku, jei turime – žalumynais ir grūstais pipirais. Ir silpnaregiams iškart:

Patiekalas gana riebus, tad užgerti rekomenduočiau stipriu alkoholiniu gėrimu. Na kad ir geru chereso brendžiu. Beje, patiekalas naudingas moterims vyresnėms nei 40 metų kaip profilaktika prieš osteoporozę.

Rodyk draugams