BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Žaidžiame skvošą su trinta sriuba

Jau ne pirmas kartas kai dedu trintos sriubos receptą. Ir netgi galite mesti į mane akmenį, nes ši sriuba niekuo neįpatinga – tos pačios daržovės, ta pati metodika kaip čia arba ten. Tačiau negaliu nepapostini seno recepto vien dėl smagaus pateikimo. Įdomumui reikės:

  • cukinijos;
  • trupučio brokolio;
  • trupučio žiedinio kopūsto;
  • gabalo saliero;
  • petražolės šaknies;
  • poros trijų morkų;
  • svogūno;
  • sultinio;
  • druskos, pipirų, baziliko, pankolio sėklų, kumino;
  • ir, tsakant, paties skvošo, tai yra kriaušės formos moliūgo.

Tai tas pats moliūgas, skonis jo nė kiek neįpatingas, tačiau forma mūsuose dar nauja.

Kol ten ką, užkaičiame orkaitę ir ant grotelių joje svilinam morkas, cukiniją ir ketvirčiuotą svogūną.

Kol svyla, užkaičiame truputį sultinio ir lėtai verdame kopūstinius bei šakninius ingredientus. Ir, perpjovę skvošą išilgai, išėmę sėklas, išpjovę minkštimą, skaptuojame gražiai jo vidų. Oba.

Kai daržovės orkaitėje gražiai paskrus, dedame jas į puodą, kur verda kitos daržvės, ten pat keliauja ir moliūgo minkštimas. Neilgai pavirę, tik kad suminkštėtų daržovės, išjugiam viryklę, dedam prieskonius, sūdom, triname viską smulkituvu ar, jei neturime, plikomis rankomis. Patiekiame su grietinėle, grietine, sūriu ar dar bala žino kas kam patinka, skvošo dubenėliuose, aha, gaiviai kvepiančiuose rugpjūčiu.

Skanaus, mažučiai. Dar laukia pasta, pagrindinis patiekalas, desertas.

Rodyk draugams

Minimalizmas lėkštėje arba kuoja be ašakų

Atsikeli šeštą ryto, lauke dar tamsu, tvoros braška, dyzeliukai neužsiveda. Nors ne, dyzeliukai Vilniaus traukinių depe užsiveda. Gal ten kažką mechanikai pakaitina su litavimo lempom. Bala nematė, tu nežinai, tau dzin. Pasiimi termosą, fliaškę su samagonu, įsisuki į polipropileno apatinius, flyso vidurinius ir kailio viršutinius drabužius, įsispiri į veltinius. Važiuoji į Vilniaus geležinkelio stotį, sėdi į pirmą pasitaikiusį jau užvestą ir pašildytą dyzeliuką, pavažiuoji kokią valandą, išlipi. Jau prašvito. Pėdini per gurgždantį sniegą. Jokio garso, tik tavo žingsniai. Prieini prie ežero miške. Prasigręži skylę lede, sumerki pagaliukus ir lauki. Po pietų jau sėdi šiltoje virtuvėje degančiais skruostais, geliančiom rankom. Laikas pietauti.

Daugiau nieko nereikia, tik kuojų, druskos, saujos miltų ir saulėgrąžų aliejaus. Daug kas kuojų nemėgsta dėl daugybės ašakų, stringančių gerklėje, smingančių į dantenas. Yra būdas to išvengti. Reikia išdarinėtas ir nuplautas žuvis įpjauti ties stuburu daugybėje vietų skersai ir išilgai. Tada įtrinti druska, apvolioti miltuoe ir dėti į keptuvę, kurioje maksimaliai įkaitinta stiklinė aliejaus. Kuojas apkepi iš abiejų pusių po kokias 5 minutes. Turi apskrusti kaip džiūvėsiai, bet nesudegti.

Dedi tą traškią žuvį į lėkštę su grietine ir blanširuotais brokoliais. Pasibarstai grūstais pipirais. Beje, labai džiaugiesi, kad pagaliau Vilniuje galima nusipirkti labai gero lietuviško alaus.

Moterys, saugokitės vyrų, kurie nevalgo žuvies, nedėvi kalconų žiemą ir vairuoja didelį automobilį.

Toliaregiai ir trumparegiai, nepamirštam maldos prieš valgį - ji stiprina dvasią ir kūną. Che che

Rodyk draugams