BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Musė: pusės metų kelionė

Kaip jau žadėjome, papasakosime apie tai, kaip ne baidarė tave plukdo, o tu ją. Viskas teisinga, pasaulyje turi būti pusiausvyra: anksčiau ar vėliau reikia atsilyginti baidarei už tarnystę. Po sėkmingo plaukimo nuo Bartkuškio iki Musninkų, tikėjomės dar daugiau džiaugsmo ir nuo Musninkų iki Čiobiškio. Pradžia buvo daug žadanti:

O tai buvo 2008 metų ruduo, vandens lygis smarkiai kritęs. Paplaukėme kelis šimtus metrų ir prasidėjo…

braidymas, baidarių stumdymas, tampymas, vėl braidymas.

Tikėjomės lengvo pasivaikščiojimo, bet, dar neišplaukę iš Musninkų, spjovėme į šį reikalą ir atidėjome kelionę iki pavasario.

Grįžome 2009 metų pavasarį kupini vilčių įveikti Musę. Vandens radome daugiau nei rudenį.

Atsižymėję ant Musninkų tilto, puolėme ieškoti nuotykių.

O jų ilgai laukti nereikėjo: ant kranto pamatėme keistą lyno galą, einantį į upės gelmes. Smalsumas nugalėjo atsargumą - ėmėme traukti trosą į krantą. Ir ką, ištraukėme pašvinkusį bebrą spąstuose.

Kitu atveju būtume skubiai pranešę gamtosaugininkams, bet įgimta baidarininko neapykanta bebrams nugalėjo - palikome jį, nesitikėdami, kad atsigaus. Taip taip, kiekvieno baidarininko šūkis - užmušk bebrą, išgelbėsi medį, išvengsi užvartos.

Nuotykiai tuo nesibaigė. Pavakariop pasivijome nepilnametes baidarinininkes plastike. Prisipažino, kad girtos ir, kad priklauso kažkokiai gamtosauginei sektai, a la Žalieji turistai ar panašiai. Juokingiausia buvo tai, kad prie baidarės jos buvo prisirišusios milžinišką kelmą, kuris vilkosi iš paskos ir vis, kliūdamas už užvartų bei taikydamas apversti baidarę ir prigirdyti nevykusias turistes. Mūsų įspėtos apie pavojų gyvybei, nevykėlės įsikėlė kelmą į baidarę, esą “jis pravers ūkyje”.

Palikome paaugles likimo valiai ir nuplaukėme tolyn. Ties Lapelių kaimu buvome priversti nutraukti kelionę, nes reikėjo gelbėti kitą paauglių-sektantų ekipažą. Porelė nuo tėvų pasprukusių vaikų buvo tokie girti, kad įgrūdo savo baidarę po rąstu, spaudžiamu stiprios srovės. Baidarės nei jie, nei mes nesugebėjome ištraukti. Vaikai kiaurai peršlapo, oro temperatūra neviršijo 10 laipsnių. Galiausiai paskolinom jiems savo drabužius ir iškvietėm gelbėtojus. Taigi, iki Čiobiškio mes tą kartą nenupkaukėme. Lauksime geros progos.

Tuomkart, iki naujausių receptų. Ir atminkite: vartodami alkoholį už baidarės irklo, Jūs rizikuojate savo gyvybe, šeimos gerove, aplinkinių nervais.

Rodyk draugams

Merkys: III dalis - vidurupis

Per visus tuos kulinarinius eksperimentus apleidome baidarių reikalus. Pratęskime pažintį su Merkiu, pamažu leisdamiesi iš aukštupio žemyn upe.

Šį kartą - apie kelionę nuo Slidžiūnų iki Rūdininkų, įvykusią per nežmoniškus karščius 2008 m. vasarą po nevykusio B2G festivalio. Upėje užtrukome dvi dienas, bet būtent buvimas upėje ir išgelbėjo mus nuo karščio bangos. Tuo metu, kai oro temperatūra Vilniuje svyravo apie 30 laipsnių, Merkio vandens temperatūra siekė kokius 14.

Plūdurai laineriams, žymintys seklumas

Plūdurai laineriams, žymintys seklumas

Ką gi, ši Merkio atkarpa niekuo neypatinga: užvartų nėra, seklumų nedaug, krantai puikūs - vienas malonumas plūduriuoti, gerti šaltą alų, maudytis. Tik reikia pasistengti, kad neužkluptum kokios bebro maitos:

pats geriausias bebras - supuvęs bebras

pats geriausias bebras - supuvęs bebras

Beje, jaunieji natūralistai (junatai, hehe), ten irgi ras daug veiklos.

F18 on USS Enterprise

F18 onboard USS Enterprise

Vienišiai irgi neprapuls: štai aš susiradau ten gyvenimo meilę ir būsimą žmoną:

Igelio arba Pupkio žmona

Igelio arba Pupkio žmona

Beje, baigę kelionę, sėdėjome autobusų stotelėje netoli Rūdininkų, laukdami transporto, kai pro šalį ėjo užsikačialinęs savanoris. Buvome maloniai nustebinti, kai jis pats priėjo ir paklausė ar mums nereikia pagalbos, be to, pasiūlė mus nuvežti iki Vilniaus. Va, pasirodo ir Lietuvoje yra taurių žmonių.

Gražus gestas, bet aš iš baimės сходил под себя.

Rodyk draugams