BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pirmasis pasimatymas su vegetariška kofta

Mėgstu avinžirnius. Atstoja mėsą, kai ši nusibosta arba, kaip šiuo atveju – Adventas. Pradedu. Dar vakar pradėjau jai išėjus. Užmerkiau pakelį avinžirnių ir palikau šaldytuve.

O užvakar kas buvo? Ėjau į pasimatymą. Ėjome Senamiesčio gatvėmis, buvo šilta ir truputį nejauku. Kaip visada. Ji galvojo apie tai, kokie panašūs mūsų interesai. Aš galvojau apie jos krūtis. Pauzėse tarp žodžių (nepamenu kokių), ji galvojo apie šiltas mano rankas. Aš galvojau apie jos krūtis. Laikėmės už rankų, jai šmėkštelėjo, kad mano rankos tvirtos, bet  švelnios. Įdomu, pamaniau, kaip jausčiausi suėmęs jos krūtis? Ji žvelgė man į akis, o! jos žalios; aš žvelgiau į jos krūtis… bliamba, jos paslėptos po palaidine. Mes bučiavomės, iš pradžių atsargiai, vėliau kiek aistringiau. Ji nieko negalvojo, o aš – apie jos krūtis. Gal kavos su kardamonu ir džiovintais abrikosais pas mane, viltingai klausiu, nesukdamas sau galvos, kad jau vėlyvas vakaras?

Mielai, sako ji. Gal ji jau planuoja mūsų bendrą gyvenimą, jei sutinka?

Kava aušta nepaliesta ant virtuvės stalo. Mes vartomės po virtuvės stalu, ji nusiima liemenėlę. O Dieve, krūtys!

Labas rytas, ji išėjo. Po to, kai aš užmigau. O ką? Ką man dar reikėjo daryti, masažuoti jos pėdas? Žaisti su ja šachmatais?

Noriu valgyti. Prisimenu, kad turiu išmirkusių avinžirnių. Statau puodą su jais ant viryklės, beriu šaukštą ciberžolės.

Palieku virti pusvalandį. Gal kiek daugiau. Tada pasiruošiu prieskonius. Ai, kokie jie svarbūs, kad Jūs žinotumėte.

Malta kalendra, asafetida, ožragė, čili, juodieji pipirai, kuminas.

Dar išsiverdu vieną dvi bulves atskirai. Kai avinžirniai išvirs, nupilu skystį, beriu truputį jūros druskos (tik ne anksčiau, nei išvirs) ir sugrūdu kartu su virtom bulvėm iki rupios košės. Beriu prieskonius, išspaudžiu pusę citrinos. Turiu paruošą koftai.

Kofta – tai paprasčiausi kotletai Rytų virtuvėje. Indijoje juos gamina iš avinžirnių, Turkijoj ir kitose musulmoniškose šalyse – iš avienos ar jautienos. Tad miltuotom rankom lipdau kotletus ir kepu įkaitintame garstyčių sėklų arba saulėgrąžų aliejuje.

Kol ten ką, pasigaminu padažą: čili, česnakas, svogūnas.

Apkepu. Su kuminu, tarkim.

Valgau koftą su padažu ir kokiom nors raugintom daržovėm, čatniu ar ačaru. Dabar turėjau tik raugintų agurkų.

Skanaus. Neapgaudinėkime savęs: jos galvoja apie mus, mes – tik apie jų krūtis, nieko čia nepadarysi, pirmas tai pasimatymas, šešti santuokos metai ar auksinių vestuvių išvakarės.

Aš manau, kad ji dar grįš. Bent jau pavalgyti

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (14)

  1. klevo lapas:

    linkiu, kad sugrįžtų

    o rašai tu, – rašai tu – nuostabiai!!!

    ir et, uolusis katalike, iki advento dar beveik 2 savaitės!
    prašom priešlaikinių pasninkų neskelbti… :)

  2. jurga:

    Sveiki, ar galima šiam patiekalui naudoti konservuotus avinžirnius?

  3. klevo lapui: pasninko niekada nebus per daug
    Jurga, nesu bandęs konservuotų avinžirnių, net neįsivaizduoju kaip ten jie atrodo. Bet lygindamas konservuotas ir džiovintas pupeles, manau, kad nerizikuokite su konservuotais avinžirniais.

  4. Aurora:

    Nu kodėl nerizikuoti? Viskas ten normaliai su jais. Virti avinžirniai ir uždaryti skardinėse. Net sudėti va pasižiūrėjau išsitraukus iš spintelės: avinžirniai, vanduo ir druska. Viskas ten gerai su jais. Kiek esu gaminusi su sriubas, viskas tiko ir patiko. Manau, kad galima sėkmingai bandyti ir su tokiais ;)

  5. Ji:

    Mintimis grįžtu dažnai. Fiziškai? Kada nors tikrai. Ne tik (bet ir) pavalgyti.

  6. Jai: lauksiu rytoj. Be naujo božolė nesirodyk. Net mintimis

  7. klevo lapas:

    Smalsiai: kas ta božolė?

  8. Jaunas šių metų vynas iš Burgundijos. Pradedama prekiauti kiekvienų metų lapkričio III-ią ketvirtadienį (šiais metais - šiandien). Pagal jį sprendžiama apie šių metų derliaus kokybę.

  9. Šaunūs tamstos įrašai, man patiko :D O patiekalai atrodo skaniai. Gal ir dėl to, kad pati niekada taip nepagaminčiau, per daug sudėtinga ir tiek visko daug. :)

  10. klevo lapas:

    ačiū, Igeli, už tikslų ir ne pamaiviška atsakymą
    (nes kartais pasiduodam pagundai pasimaivyti prieš mažiau išmanančius reikalą)

  11. Gintare:

    Kvailas klausimas: kiek tų svarbiųjų prieskonių dėti? Kai kurių nesu net regėjusi, todėl “iš akies” bijau šliūkštelti.

  12. kvailų klausimų nebūna. Prieskonių maždaug po arbatinį šaukštelį, kumino galima ir 2, čili - pagal skonį, kaip aštriai mėgstate, asafetidos ketvirtį šaukštelio

  13. Gintare:

    Ačiū už atsakymą. Nežinau kodėl, bet man masė gavosi labai sausa, įtariu, kad taip neturėjo būti. Bandžiau masę iš pradžių su blenderiu maišyti, vėliau, kai pamačiau, kad labai vientisa masė gaunasi, grūdau grūdekliu. Gal visgi su blenderiu nereikėjo žaisti.. Kepant iro. Gautu rezultatu nesu patenkinta, tačiau tobulėjimui ribų nėra :)
    Visgi ačiū už receptą, tai mano pirmas patiekalas ir tramplynas kitiems patiekalams iš avinžirnių. Jau laukia humusas savo eilės.

  14. Blenderiu netinka, reikia grūsti. Jei masė sausoka, galima truputį avinžirnių nuoviro įpilti. Jei gerai išvirti avinžirniai, turėtų gerai cementuotis.

Rašyti komentarą