BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Merkys: I dalis - aukštupys

Merkys. Tame žodyje slypi tiek daug abiturientų-išleistuvininkų vilčių, korporatyvinės iškylos pagundų, patyrusių vandeninikų paniekos, nutrūkusių nuo lenciūgo šeimos galvų triukšmo, laimingų šeimų klegesio. Taip, Merkys atitenka tiems, kuriems nepavyko gauti laimingo bilieto plaukimui Ūla. Kiekvienas vidurinės grandies menedžeris, kiekviena VĮ sekretorė, jauna mokytoja ar pliktelėjęs akademikas, bent laikęs irklą rankoje ar matęs paveikslėlyje, žino, kad plaukti Merkiu zjbs arba, atvirkščiai - visiška xujnia. Vienok, didžioji tautos dalis kalba apie Merkio žemupį ar bent jau tą jo dalį, kuri prasideda nuo Vilniaus-Varėnos plento. O kas aukščiau prieš srovę? Apie tai - mūsų fotoreportažų ciklas.

Taip, Merkys ilga upė, vienu ypu ar yriu neįveiksi. Be to, kam plėšytis? Galima pažymėti, kad ši upė keičiasi kas kelis kilometrus: slėnis, vaga, dugnas, kraštovaizdis. Pradėsime nuo aukštupio.

Tabariškės - vieta, kur aukščiausiai galima pamatyti Merkį, aukščiau - Baltarusija. Tad, vykdami į Tabariškes plaukioti baidarėmis, dėl viso pikto, pasiimkite ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą - pasienio ruožas, jei ką.

Mes suplanavome savo kelionę parai, tad neskubėdami buvome pasiryžę įveikti atkarpą iki Merkinės (ne, ne tos, kur piramidė) kaimo ties Turgeliais. Buvo tai 2009 metų rugsėjo pradžia.

Taigi, pradžia žadėjo lengvą pasivaikščiojimą: srovė vidutiniška, vandens pakanka, užvartų nesimato.

Country cousins came here for your river

Country cousins came here for your river

Nu ką, upe mėgavomės kokius 2 km. Va tada ir prasidėjo:

Visa vaga buvo užžėlusi. Juodai. Baidarė vos juda žolių paviršiumi ir tai, tik irkluojant iš visų jėgų. Ir taip - visą kelionę! Užduokime sau klausimą: kodėl taip? Aplink Tabariškes ir Turgelius vien dirbami laukai, tik per stebuklą radome tinkamą miškelį nakvynei. O mūsų ūkininkai labai intensyviai tręšia žemę, kad pašertų jus, miesto veltėdžiai. Ir px, kad trąšos neužsilaiko dirvožemyje, o lietaus išplaunamos į upes. Jos taip ir keliautų su srove žemyn, bet gamta sukūrusi savireguliacijos mechanizmą - trąšų perteklių suvartoja masiškai augantys vandens augalai. Jo, Merkio vaga visiškai švari, neapaugusi nuo Merkinės kaimo (apie tai kitą kartą) vien dėl to, kad visos trąšos nusėda aukštupyje. Beje, neaišku kaip su tuo kovoti, pavyzdžiui, pasiturintys ponai, nusipirkę gabalą Merkio pakrantės (taip taip, tie, su “privati valda”), samdosi vietines storablauzdes baltakrūtes mergiotes, kad tos su dalgiais nušienautų dugną ties jų valdomis. Ir px, kad žolės nuplaukia 100 metrų pasroviui ir užkemša vagą aklinai.

Šienaujančios undinės (gaila, nesimato dalgių)

Šienaujančios undinės (gaila, nesimato dalgių)

Vienintelis geras įspūdis iš šios kelionės - daugybė įdomios konstrukcijos tiltelių per Merkį: iš padangų, geležinių lovų, betoninių žiedų.

Tiltas iš geležinių lovų

Tiltas iš geležinių lovų

Be kita ko, pakeliui nemažai piliakalnių, šauniai atrodo Turgelių bažnyčios bokštai, Merkiui juosiant miestelį puslankiu. O šiaip, labai rekomenduojame aplankyti Merkinės kaimą ir jame esančius griuvėsius. Deja, jokių nuorodų, teks patiem susirasti. Beje, apie tai - kitame reportaže.

Bus daugiau

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą