BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Imbieriniai sausainiai - valgomi eglutės papuošalai

Man patinka Kalėdos (cė). Dabar kaip tik klausau per magnitafoną dainų ir ruošiuosi šventei. Žinoma, bus ir aguonų kefyro, bet, pavyzdžiui, saldųjį stalą jau ruošiu iš anksto: kuo ilgiau pastovės, tuo skanesnis bus, hyhyhy.

Imu:

  • 0,5 kg kvietinių miltų - juos sijoju būtinai;
  • 100 g sviesto - kambario temperatūros;
  • kiaušinį (in case, jei sausainiai sulauks Velykų);
  • 200 ml pašildyto medaus;
  • 100 ml sirupo (norėčiau klevų, bet tai būtų movetonas);
  • daug daug imbiero šaknų;
  • žiupsnį druskos;
  • prieskoniai privalomi: juodieji pipirai, muskato riešutas, cinamonas, kardamonas, gvazdikėliai, žvaigždėtasis anyžius. Kaip, kiek, kokiom proporcijom - kiekvieno asmeninis reikalas.

Imbierą sutarkuoju, sumaišau su medum, sirupu, kiaušiniu ir smulkiai supjaustytu sviestu. Šią tirštą masę sumaišau su miltais ir prieskoniais. Minkau tešlą labai greitai ir intensyviai, kad sviestas nepradėtų tirpti. Tešlą suvynioju į maistinę plėvelę ir paslepiu šaldytuve valandai.

Na o tada užkaičiu orkaitę 150-170 laipsių , pakloju kepimo popieriaus ant visų, kiek turiu skardų, atgnybu gabalą tešlos, ant miltais pabarstyto paviršiaus kočioju blynus, kelių mm storio ir su formelėmis darau zagatofkes.

Jas dedu ant skardų, kurias po vieną dešimčiai minučių pašaunu orkaitėn. “Dešimt minučių” - sąlyginai. Kiekvienas kepa sausainius kiek nori: vieniems patinka tešla, kitiems - degėsiai. Man - viduriukas.

Kai jau sausainiai iškepė, atvėso ir jei jų nesuėdė prašalaičiai, galim pabandyti juos papuošti. Tam reikia tik cukraus pudros ir citrinos (arba, kaip mano atveju - laimo).

Į pudrą įlašinu kelis lašus laimo sulčių, išmaišau iki pastos konsistencijos, imu dantų krapštuką ir piešiu ant sausainių (galima ir pimpalus). Vualia, skanaus. Tokie sausainiai, jei jų neaptinka smaližiai, gali būti laikomi ir iki Velykų ar net kitų Kalėdų.

Beje, šie sausainiai - grynai skandinaviškas išradimas, vadinamas PEPPARKAKOR. Vienas šių sausainių privalumų - po kepimo namai ilgai kvepia prieskoniais.

Papildymas nuo Pupkio:

Kažkada labai pasiteisino kočiojimas tarp dviejų kepimo popieriaus lapų, tiksliau, vieno, perlenkto pusiau. Absoliučiai prie nieko nelimpa ir nereik su miltais terlintis. O pratęsiant pimpalų temą - še:

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (12)

  1. gal ir išsikepsiu kokioms nors šventėms, jei taip ilgai laikosi. Nuo svečių atsimušiu, jei dar liks -Eglutę papuošiu. Juolab, investicijos nedidelės, ir žaisliukų pirkti nereiks - juk krizė… :))

  2. anoulee:

    atrodo skaniai :)

  3. Klebonija:

    Sudegė!!! GĖDA!

  4. Tylėk tu!:)

  5. As irgi jau prikepiau kalna imbieriniu sausainiu:)

  6. Rrraw:

    Aš kepu šiek tiek kitaip, todėl noriu paklausti dėl ko sijojate miltus? Ir kam tas sirupas?

  7. Miltų sijojimas turi tapti kiekvieno save gerbiančio konditerio įpročiu. Šiaip, gal ir nebūtina šiuo atveju. Sirupas - dėl saldumo, ką jau čia slėpti. Vien medum gali saldinti nebent Lubys arba Petruškė, gygygy

  8. Labai labai skaniai atrodo.. ir neturėtų būti sunku pagaminti :)) gal net pati sugebėsiu :D

  9. Viena katė:

    Labai gražūs ten mano giminaičiai, panaudosiu:)
    Šį mėnesį eksperimentavau tema “pyragas su spanguolėmis”, paskui naudojau apelsinus, bet su jais štai kažkas ne to man gavosi. Igeli, išduok paslaptį kokią apie kepinius su apelsinais-romo atskirai įpilsiu; )

  10. aha, yra toks su apelsinais pyragas, įdėsiu receptą kada, kai turėsiu pinigų apelsinams (romą tu pirksi)

  11. Šeip netaip išėjo.Bet papuošti niekaip neišėjo.

Rašyti komentarą