BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

“Falšyva” Pizza Margherita - nu ir ką jūs man? Nuteisit?

Pagaliau įvyko! Italai pažabojo visokius buterbrodų kepėjus, pasiekdami, kad š. negali vadintis Margherita. Ir kada baigsis picos su šlapianka?

Bet manęs tai neliečia. Nepaisant, kad neturiu buivolių pieno mocarelos ir neapolietiškų pomidorų, savo kepinį vadinu Margherita. Prašome pateikinėti ieškinius, muahahaha.

Picai per dvi standartines skardas reikės:

  • 1,5 stiklinės miltų (padui);
  • 1/3 pakelio arba 4 g sausų mielių (padui);
  • Žiupsnio cukraus (padui);
  • 1/4 stiklinės šilto vandens (padui);
  • 1 skarba gerų itališkų konservuotų pomidorų (padažui);
  • mažo svogūno (padažui);
  • 1-2 skiltelių česnako (padažui);
  • žiupsnio džiovinto raudonėlio (padažui);
  • vokiškos pseudomocarelos (itališkos niekada neteko matyti PC);
  • šviežio baziliko;
  • rupios jūros druskos;
  • extra vergine alyvuogių aliejaus.

Pradedame nuo raugo tešlai: mielės, cukrus, 2 šaukštai šilto vandens ir 2 šaukštai miltų sumaišomi ir paliekami pusvalandžiui.

Darome tešlą: ant stalo supilame kauburėlį iš stiklinės miltų ir padarom virduryje skylę, į kurią pilame raugą ir 1/4 stiklinės šilto vandens. Išmaišome ir minkome, vis pabarstydami sauja miltų iki tešla bus, na Jūs patys žinote, į ką panaši. Iš gauto kiekio tešlos turi išeiti du picos padai.

Tešlą dedame į dubenį, uždengiame švariu rankšluosčiu ir šiltai laikome apie valandą, kol jos tūris padvigubės. Kol tešla kyla, susipjaustome sūrį ir gaminame pomidorų padažą: aromatizuojame ant keptuvės alyvuogių aliejų raudonėliais, apkepame smulkiai pjaustytą svogūną, dedame pomidorus su visom sultim ir troškiname ant vidutinės ugnies maždaug pusvalandį, kol padažas nebetekės. Suberiame kapotą česnaką. Viskas.

Jei tešla iškilo, galima kočioti picos padą - jo storis neturi viršyti 2-3 mm. Nepamirštam aliejumi patepti skardą. Ant pado tepame padažą.

Tada dedame mocarelą ir pabarstome rupia druska.

Pašauname skardą į iš anksto iki 200 laipsnių įkaitintą orkatę. Kepame 10-15 minučių. Išimame, pabarstome baziliko lapais.

Prego, skanaus, mano brangieji silpnaregiai.

Paprastai pica valgoma ne apdergus ją Suslos kečupu, o pašlaksčius alyvuogių aliejumi ir pabarsčius juodaisiais pipirais.

Prisipažinsiu, tik viena skarda buvo skirta Margheritai - ir tai tik выебонуй, antroji pica buvo žymiai maistingesnė. Raz:

Papildomi produktai: cukinija, šampinjonai, alyvuogės, rakletė.

Atsiprašau už nekokį vaizdelį - patingėjau imti švarią lėkštę fotosesijai.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (3)

  1. Siūlau daug diskusijų keliantį minkštumą nusakantį terminą “jaunamartės krūtys” keisti į “Pupkio lytinis pimpalas”. bent jau daugumai vyrų bus žymiai aiškiau.

  2. Na, kiek man žinoma, terminas “Pupkio lytinis pimpalas” apibūdina kiek kitokios konsistencijos tešlą nei “jaunamartės krūtys”. PLP labiau savo forma ir turiniu artimesnis sąvokai “вялый”. Na, o dėl to, kad daugumai vyrų bus aiškiau, irgi drįsčiau ginčytis - dauguma vyrų net nėra laikę saujoje PLP. Žinau, kolega, kaip replikuosite į mano atsakymą. Užbėgdamas už akių, pasakysiu, kad burna gana sudėtinga nustatyti tešlos konsistenciją. O tiesiąja žarna - to i podavno.

  3. Kaip tai susimąsčiau apie panašų PLP ir LPL sąskambį ir šio sutapimo (?) įtaką priešybių vienybės dėsniui.
    Atsakydamas į užbėgimą už akių pasakysiu, kad senu papročiu burna esu pertikrinęs daugelio vyrų jaunamarčių krūtų konsistenciją, ir iš patirties tvirtinu, kad ją įvertinti nė kiek ne sunkiau, nei kokio ten pro šalį ėjusio pimpalo (skonio nelyginu!). Apskritai turiu teoriją, kad visi šitie kognityviniai reikalai tiek tarpusavyje susipersipynę, kad neilgai pasipraktikavus, galima būtų picą ėsti tiesiai tiesiąja žarna. Nes juk pagalvokit apie jau plačiai žinomą reiškinį - apdergti kitą asmenį oraliniu būdu moka net pirmokas.

Rašyti komentarą