Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2010-12-18

Myžalai, karis, sandalas – o taip, tai Indija

Publikuota: Indiškai

Matau, kol manęs nebuvo, visai pasileidote, žiniatinklio lankomumas nukrito iki gėdingų žemumų. Jokių komentarų, pastebėjimų ar linkėjimų? Labai nemandagu iš Jūsų pusės.

Kaip jau supratote iš antraštės, šį kartą kalbėsime apie šūdiną (tiesiogine žodžio prasme) subkontinentą - Indiją. Apie maistą pakalbėsime atskirai, gal net ką nors ir pasigaminsime, bet šiandien leiskite tik bendrais bruožais paminėti kas gero ir kas blogo yra Indijoje.

Visų pirma, užbėgdamas kritikams už akių, turiu pripažinti, kad teko pamatyti tik nedidelę dalį Indijos, dėl laiko stokos pasirinktą sąmoningai. Dalis ta – Vakarų Bengalija su Gorkalendu, truputis Utar-Pradešo ir Delis.

Ką verta paminėti?

Taksistai ir rikšos.

Šiaip, normalūs pacanai, skirtingai nuo pardavėjų, autobusų vairuotojų ar viešbučių garsonų, nė karto nebandė apipisti. Nesipučia, nesibrangina, nesižemina ir supranta angliškai.

Indijos geležinkeliai.

Kažkas neįtikėtino. Atsižvelgiant į tai, kad tai didžiausias pasaulyje darbdavys (keli milijonai darbuotojų), kasdien gabena milijonus keleivių, dirba praktiškai be sutrikimų. Vien internetinė bilietų rezervavimo sistema ko verta: be jokių problemų užsisakiau bilietus iš Lietuvos, už nepanaudotus bilietus grąžino pinigus. LG su Eligijum Masiuliu priešaky nervingai rūko kamputyje.

Higiena.

Ne be reikalo paminėjau šlapimą, karį ir sandalą: šie trys kvapai persekioja visur. Šūdai irgi visur. Net didmiesčių gatvėse. Šiukšlės – norma, šiukšliadėžės glumino.

Indai ir indės.

Kaip reta negražūs žmonės. Ypač moterys. O šiaip, nepiktybiški ir neagresyvūs šmikiai, nuolat taikantys apipist blyškiaveidį engrezi (užsienietį). Braminai ir kšatrijai (o taip, kastos ten tikrai egzistuoja) į turistus žiūri kiek iš aukšto, atsainiai, šudros – su panieka, dalitai (politkorektiškas neliečiamųjų pavadinimas) – išsigandę.

Gorkos.

Negalėčiau tikliai nusakyti termino gorka. Tai nei etnosas, nei tauta, nei visuomenės sluoksnis. Dabar jie gyvena Nepale ir Dardžilingo apylinkėse, taikiai reikalauja nepriklausomybės, pasiutę girtuokliai. Moterys nepaprasto grožio. Neperdėsiu sakydamas, kad gražesnių moterų nesu niekur daugiau matęs. Daug tvarkingesni nei indai, neįkyrūs, pakankamai europietiški: Dardžilinge gali pamiršti, kad esi Indijoje ir įsivaizduoti esąs Taivanyje ar Honkonge.

Himalajai.

4 iš 5 aukščiausių pasaulio viršunių matomos iš Dardžilingo apylinkių: Kančendžanga (III); visas masyvas vadinamas Miegantis Buda (matot? galva kairėje, pilvas, rankos ant pilvo centre, pėdos dešinėje).

Centre keturios viršūnės – iš kairės į dešinę: Lhotse (IV pasaulyje), Everestas (I), Makalu (V), Čomolonzo. Geriausias vaizdas nuo aukščiausio Bengalijos kalno Sandakphu (3636 m). Kad jį pasiekčiau, pėščias per 3 dienas turėjau įveikti 60 km. Buvo verta.

Džainistai.

Keistuoliai: griežti vegetarai, net augalų šaknų ir jogurto nevalgo, kad tik nepakenktų gyvybei (tobiš, bakterijoms). Steigia ligonines paukščiams, gamina skanius saldumynus.

Tibetiečiai.

Gerai, kad jų yra. Kvartalas Delyje Majnu Ka Tila – paskutinė ramybės oazė, kur galima ramiai pasivaikščioti, neužkabintam elgetų, sukčių, kur nėra šiukšlių, niekas nemyža prie durų, kur viešbučiai pigūs, tvarkingi ir švarūs.

Gamta.

Laukinės gamtos Indijoje nebeik nebeliko. Viską užima žmonės:

arba šunys:

Šventos karvės.

Jos visur: gatvėse, viešbučiuose, traukinių stotyse. Jos įvairios: riebios, liesios, milžiniškos kaip buivolai, mažos kaip vištos. Ir indai jas dubasina. Savo vaikus, beje, irgi, nesidrovėdami turistų.

Varanasis.

Magiškas miestas. Net didžiausiems skeptikams trenkia per smegenis. Jis fantasmagoriškas rytinėje migloje nuo viešbučio terasos, stebint pieno spalvos Gangą, jis spalvingas ryte irstantis valtimi ties gatais, bauginantis žmonių kremavimo scenomis, linksmas popiet, kai pakyla vėjas ir vaikai paleidžia tūkstančius aitvarų, jis įsiurbia ir suvirškina, jei pasimeti siaurose, triukšmingose, purvinose, dvokiančiose senamiesčio gatvėse. Negali likti jam abejingas. Aš jo išsigandau, susižavėjęs juo.

Indija.

Ji gali patikti arba nepatikti. Ji nežemiškai turtinga, bet žiauriai skurdi. Čia jau tūsktančius metų klesti raštas ir ajurveda, bet daug žmonių neraštingi ir luoši. Indija didžiausia pasaulio demokratija, begėdiškai okupavusi Goa ir Sikimą. Čia atsisakė polietileninių maišelių, bet pila toksiškas atliekas į Gangą, kuriame prausiasi. Indija yra didi. Argi ne?

B.d.

Patiko (0)


Atgal į: Myžalai, karis, sandalas – o taip, tai Indija